Joga – savęs bei Dievo pažinimo mokslas. Joga yra labai platus dalykas, galime išskirti net 8-ias jogos rūšis, apie kurias ir kalbėsime šiame straipsnyje.

Karma Joga (veikimo joga) – jogos kryptis, kurios pagrindą sudaro Bhagavadgitos pamokslai. Ji yra viena iš keturių pagrindinių jogos kelių – Karma joga, Bakti joga, Džnana joga ir Radža joga. Šio kelio pagrindinis skiriamasis bruožas yra jam suteiktas veiksmo reikšmingumas. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus. Karma jogas bando visose gyvose būtybėse matyti Dievišką pradą. Atsisakydamas savo darbo rezultatų jis kiekvieną veiksmą paverčia nesavanaudišku. Negalvodamas apie savo asmeninius poreikius ir troškimus, stengdamasis padėti visiems aplinkiniams žmonėms, gyvuliams ir visam pasauliui, jis atveria savo širdį sunaikina egoizmą ir suvokia visa ko vienovę. Karma jogą galima praktikuoti bet kuriuo laiku ir bet kuriomis sąlygomis, visuomet, kai trokštama nesavanaudiškai tarnauti kitiems.

Bhakti joga – viena iš keturių pagrindinių jogos krypčių hinduizme. Šios jogos paskirtis – vystyti, palaikyti Bhakti, t. y. – meilę bei atsidavimą Dievui.

Indų šventraščiuose Bhakti joga yra aprašoma kaip lengviausias ir veiksmingiausias Dievo pažinimo kelias Kali Jugoje. Bhagavatapuranoje Bhakti joga aprašoma kaip suteikianti visišką pilnatvę ir net lygi mokšai, o Bhagavadgitoje rašoma, kad ji veiksmingesnė už kitas 3 jogas – karma jogą, džnana jogą ir radža jogą.

Vaišnavizme išskiriamos 9 Bhakti jogos formos:

Vandana (pašlovinimas maldomis) – Dievo šlovinimas įvairiomis maldomis;

Šravana (Dievo klausymas) – klausymas pasakojimų apie Dievą, ištraukų iš šventųjų raštų, pamokslų;

Sakhja (draugystė su Dievu) – vidinio draugiško ryšio su Dievu pasiekimas;

Atma-Nivedana (viso ko aukojimas Dievui) – visų savo minčių ir veiksmų priskyrimas Dievui.

Kirtana (Dievo šlovinimas) – Šventųjų Vardų kartojimas (džapa), kirtanų giedojimas;

Arčana (meldimasis Dievo murti) – šventųjų Dievo paveikslų (murti) pagarbinimas;

Smarana (Dievo atminimas) – vidinės meditacijos forma, Dievo savybių atminimas ir pagerbimas;

Dasja (tarnavimas Dievui) – kokio nors darbo atlikimas Dievo džiaugsmui ir šlovei;

Pada-sevana (tarnystė Dievo lotoso pėdoms) – kokio nors konkretaus patarnavimo Dievui atlikimas;

Krija Joga yra būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime. Kitaip tariant: individualios sielos jungtis su Dvasia vadinama Krija Joga. Tai yra tikroji karma. Krija jogos praktika susijusi su kvėpavimu, smegenimis ir stuburu. Pirmasis ir svarbiausias Sielos veiksmas yra kvėpavimas. Kvėpavimas yra tarpininkas tarp Sielos ir proto. Krija Jogos mokoma palaipsniui. Mokymas suskirstytas į šešis etapus, vadinamus Pirmąja Krija, Antrąja Krija ir t. t. Žodį Krija sudaro du skiemenys – kri ir yâ. Sanksrito kalba kri reiškia karma dhatu – elementų veikimą, o yâ reiškia Sielą arba Atmą. Žodis krija reiškia Sielos veiksmą arba prâna karma. O žodis joga yra kilęs iš sanskrito žodžio yuj, reiškiančio jungtį – individualios sielos jungtį su Dvasia.

Sachadža Joga – Šri Matadži Nirmala Devi mokymas, atsiradęs 1970 metais ir nuo tada išplitęs daugiau nei po 80 pasaulio šalių. Sachadža reiškia „spontaniškas“, o joga – „ryšys“ arba „jungtis“, t. y. dvasinės realizacijos pasiekimas, kuris yra visų dvasinių tradicijų tikslas.

Džnana joga – žinojimo arba išminties joga. Ji yra viena iš keturių pagrindinių jogos kelių – Karma joga, Bakti joga, Džnana joga ir Radža joga. Tai pats sunkiausias kelias, reikalaujantis nepaprastos valios ir intelekto jėgos. Pasitelkęs Vedantos filosofiją, Džnana jogas savo protą skiria jo paties prigimties analizei, mokosi atskirti baigtinius netikrus dalykus nuo begalinių. Tokiu būdu jis ugdo savo beaistriškumą (vairagya). Vedanta tvirtina, kad mes negalime pasiekti išsivadavimo atlikdami vien tik ritualinius aukojimus, veiksmus, pareigas ar labdarą, jį mums gali dovanoti asmeninė intuityvi patirtis. Vedantė filosofija remiasi trimis pagrindais: šventraščiais, intelektu ir patirtimi. Ji nėra aklas tikėjimas. Pasiremdamas šventraščių autoritetu, vedantistas juos analizuoja ir stengiasi suprasti mokymą, panaudodamas savo intelektą. Tačiau intelektas paaiškinti ir suprasti gali tik baigtinius dalykus. Išnaudojus visas intelekto galimybes atskirti visa tai kas netikra, intelektas ilgainiui pats turi būti atmestas. Turi likti patirtis tik to kas Tikra – tai Savasties suvokimas (savirealizacija). Prieš pasirinkdamas Džnana jogos kelią, mokinys turi būti įsisavinęs kitų jogos kelių pamokas, nes be sugebėjimo veikti nesavanaudiškai, be Dievo meilės ir be kūno bei proto stiprybės, realizacijos paieškos gali virsti tuščiomis spekuliacijomis.

Hatha joga – teorinių doktrinų ir fizinių praktikų sistema, vystanti gyvybinę energiją (prana) ir jos tėkmę žmogaus kūne. Sakoma, kad šios įgimtos gyvybinės energijos koncentravimas ir gebėjimas sustabdyti nuolatinį jos nuotėkį, pažadina kūne slypinčias energijas, psichines ir dvasines galias. Ši darbu su kūnu ir jo energijomis pagrįsta metodika, vedanti į transcendentines patirtis, vienija įvairias valymo praktikas (krija joga), pozas (asanas) ir kvėpavimo kontrolę (pranajama).

Radža joga (karališkoji joga) – jogos kryptis glaudžiai susijusi su meditatyvaus proto ugdymu (dhjana). Šis jogos kelias leidžia sielai (atmanas) suartėti su esatimi (brahmanas) ir galiausi pasiekti dvasinę laisvę (mokša). Radža joga pirmą kartą buvo paminėta jogos sūtroje. Jogos tėvo Patandžalio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga. Ši karališkoji joga yra samkhja tradicijos dalis. Indijos filosofijos tėkmėje karališkoji joga minima tiesiog kaip joga. Ji yra viena iš keturių pagrindinių jogos kelių – Karma joga, Bakti joga, Džnana joga ir Radža joga.

Jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga yra žinoma kaip Aštanga joga. „Jogos sutrose“ jis išskiria 8 jogos vystymosi kryptis. Pirmosiose dviejose kalbama apie etinį ir moralinį vystymąsi, o jos sudaro krija jogą, trečioji-penktoji bendrai vadinasi hatha joga (dirbama su kūnu ir jo energijomis), o likusiose trijose ugdoma dvasinė įžvalga – radža jogą. Jos praktiką galima suskirstyti į aštuonias pakopas:

1. Jamos – tai moraliniai apribojimai, apimantys penkis nurodymus ir skirti pažaboti mūsų egoizmą, pyktį, įvairias priklausomybes ir ydas. Jamos turi būti praktikuojamos ne tik mūsų veiksmuose, bet ir kalboje bei mintyse.

Ahimsa – prievartos, nenaudojimas, nekenkimas;

Satja – tiesos, laikymasis, teisingumas;

Brahmačarja – juslių sutvardymas, skaistumas;

Asteja – svetimo nesisavinimas;

Aparigraha – savininkiškumo arba gobšumo atsisakymas.

2. Nijamos – penki nurodymai ką privalu daryti. Nijamos padeda suvaldyti savo įpročius ir sustiprina valią, o tai yra būtina, norint įvaldyti kitas Raja jogos pakopas.

Sauča – tyrumas, vidinė (sąmonės) ir išorinė (kūno) švara;

Santoša – pasitenkinimas tuo ką turi, santaika su savimi ir aplinka;

Tapas – askezė, praktikavimas to, kas sunku, siekiant užgrūdinti protą;

Svadhjaja – šventraščių studijavimas;

Išvara pranidhana – gyvenimas suvokiant Dievo buvimą, ego atsisakymas.

3. Asanos – stabili poza. Dvasinei praktikai, kaip ir bet kuriam kitam siekiui gyvenime, yra reikalingas stiprus ir sveikas kūnas. Stabilus protas yra stabilaus kūno prielaida.

4. Pranajama – kvėpavimo kontrolė. Ji išvalo ir tonizuoja visą organizmą ne tik fiziniame, bet ir astraliniame lygmenyje, kad prana (gyvybinė energija) galėtų tekėti laisvai. Gilus ir ritmingas kvėpavimas padeda nuraminti minčių bangas ir paruošti protą meditacijai.

5. Pratjahara – jausmų atitraukimas į vidų, kad protas nurimtų, paruošiant jį dharanai, arba koncentracijai,

6. Dharana – koncentracija. Tai proto sutelkimas į pasirinktą objektą, trunkantis kol išnyksta visos kitos mintys. Ilgalaikė, nenutrūkstanti koncentracija pereina į meditaciją.

7. Dhjana – meditacija. Tai nenurūkstantis grynos minties apie meditacijos objektą tekėjimas, kai išnyksta bet koks jutiminis suvokimas.

8. Samadhi – aukščiausio sąmoningumo būsena, kurioje išnyksta bet koks dualumas ir pereinama į virš sąmoninį būvį, kurio neįmanoma suvokti protu ir apsakyti žodžiais. Samadhi transcenduoja visas jutimines patirtis, o taip pat- laiką erdvę ir priežastingumą.

Norint išmokti jogos rekomenduojama lankyti jogą Lietuvoje.