Informacinės technologijos stipriai keičia mūsų gyvenimą. Kompiuterius ir išmaniuosius įrenginius naudojame tekstams rašyti, redaguoti, skaičiuoti, ieškoti informacijos ir vis dažniau – klausytis muzikos, peržiūrinėti nuotraukas ar filmus. Nesiskiriame su telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, kuriais galime skambinti, rašyti elektroninius laiškus, gauti informacijos ir susirasti pramogų, kur bebūtume. Kokia įtaka visų šių įrenginių naudojimas daro mūsų kalbai? Ar mūsų kalba pasikeis, o gal iš viso išnyks? Juk vis dažniau bendraujame užsienio kalbomis. Vertimas iš anglų kalbos reikalingas nebe taip dažnai kaip ankščiau. O gal laikui bėgant visi kalbėsime viena kalba? Ateities prognozės rodo, kad taip gali nutikti…
Dauguma šiuo metu pasaulyje egzistuojančių kalbų globalioje skaitmeninėje informacinėje visuomenėje neišgyvens. Teigiama, kad ne mažiau nei 2 tūkst. kalbų artimiausiais dešimtmečiais išnyks. Kitos bus vartojamos šeimose ir miestų rajonuose, tačiau ne platesniame verslo ir mokslo pasaulyje. Pasirodo, kad kalbos statusas priklauso ne vien nuo ja kalbančių žmonių ar ja parašytų knygų, sukurtų kino filmų ar transliuojančių televizijos stočių skaičiaus, bet ir nuo kalbos vartojimo skaitmeninėje informacinėje erdvėje bei jos naudojimo programinei įrangai kurti. Šiuo metu Europoje kalbama apie 80 kalbų. Jos yra vienas iš gausiausių ir svarbiausių žemyno kultūros turtų bei esminė Europos unikalaus socialinio modelio dalis. Nors tokios kalbos kaip anglų ir ispanų neturėtų pranykti skaitmeninėje rinkoje, daugelis Europos kalbų gali tapti nereikalingos.
Tikėtina, kad komunikacinių technologijų revoliucija skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms teikia naujų būdų suartėti. Žmonės patiria spaudimą mokytis naujų kalbų, o programinės įrangos kūrėjai – kurti naujus technologinius sprendinius, kurie užtikrintų bendradarbiavimą ir prieigą prie bendrų žinių. Tačiau tikima, kad laikui bėgant pasaulyje gali įsivyrauti viena, bendrinė kalba, kuri patenkintų tiek verbalinius, tiek ir technologinius poreikius.